Ledai lietuje – iš pirmo žvilgsnio, visiškas oksimoronas, tačiau šis įdomus ritualas tapo dalimi manęs. Jis verčia palikti visas gyvenimo metafizikas užmarštyje, kai galvoje lieka tik šaltis ir tirpstantis saldus ledų skonis, suteikiantis savotišką nirvaną.

Autobiografinis trumpametražis animacinis filmas apie nostalgiją praeičiai, kuri surakina žmones, priverčia atsisukti į jau praeitus kelius, bet ir susitaikyti su nuolatiniu pokyčiu, kuris supa žmogų visą jo gyvenimą.

Benas sužino žiaurią tiesą, kad po savaitės mirs, jei nenumes 30 kg, ir pradeda kovoti už savo gyvybę.

Filmas apie patyčių reiškinį mokykloje. Jame jautriai perteikiamos pagrindinio herojaus emocijos ir vidiniai išgyvenimai, atskleidžiant patyčių poveikį jaunam žmogui.

Trys velniai lošia kortomis. Prasilošęs jaunasis velnias turi nunešti Puntuko akmenį ir su juo sugriauti bažnyčią. Deja, jaunajam velniui ir čia nepasiseka, nes netikėtai užgieda gaidelis. Gal kita diena bus velniukui sėkmingesnė?

XX a. septintasis dešimtmetis. Stasio Šalkauskio gatvėje iškyla vieni iš pirmųjų blokinių daugiabučių Šiauliuose. Seni, byrantys ir net avarinės būklės namai tapo ir mano vaikystės vieta.

Šis filmas man reiškia labai daug.

Jame pasakoju apie save, apie akimirkas, kai praradau save.

Noriu, kad žiūrėję suprastų vieną dalyką: svarbiausia gyvenime – neprarasti savęs.

Kajus, jaunas krepšininkas, stengiasi būti geru komandos kapitonu ir taip pat įtikti sau pačiam. Tačiau šįkart žaidimo eiga pasisuka kitaip, nei prognozavo švieslentė. Kajui belieka ją priimti. Bet kas geriau – užgniaužti jausmus ar leisti jiems prasiveržti?

Ką tik mokyklą baigę keturi draugai leidžiasi į paskutinę kelionę prieš universitetą, kurioje susiduria su netikėtais iššūkiais ir apmąsto savo ateitį. Nepaisant konfliktų, jie mėgaujasi paskutinėmis akimirkomis kartu ir brangina tarpusavio ryšius.

Dukra, svajojanti tapti režisiere, kuria filmą apie savo tėvą. Iš pradžių ryšys atrodo šiltas, tačiau filmavimas peržengia ribas. Po sukrečiančio įvykio tėvas palūžta, o kamera randa naują auką – ciklas tęsiasi.

Pasiklydusi miške paauglė netikėtai atsiduria praeityje ir praleidžia vasaros dieną su savo mama, kuriai – penkiolika. Bendruose pokalbiuose ir mažose akimirkose ji pažįsta mamą iš naujų pusių ir supranta, kad augti visais laikais jausmas buvo vienodas.

Istorija apie prarastos prigimtinės galios susigrąžinimą. Muzikiniame klipe trys veikėjai, pamatę veidrodį – save prieš palūžtant, – leidžiasi rinkti sudužusias šukes iki paskutinio traukinio. Sulipdę veidrodį, jie supranta: tik išgyvenęs sunkią kelionę tu tapsi tuo, kuo trokšti būti. Skanaus!

Maža mergaitė miega ir sapnuoja, kad skrenda per kosmosą.

Dailusis ančiukas mėgsta puoštis. Kiti ančiukai iš jo šaiposi. Kai mados guru pasako, kad jam patinka ančiuko apdarai, ir kiti ančiukai ima girti puošeivą. Jie neturi savo nuomonės ir kartoja, ką pasako autoritetai.

Jauna mergina išgyvena sunkius jausmus. Ji ieško atsakymų, kas mes esame. Ar mes tikri? Ar tik vaidiname, kas esame? Juk daug paprasčiau apsimesti, kad viskas yra gerai. Filmas atskleidžia tiesą apie tikrą pasaulį ir paslėptus žmogaus jausmus.

Pilka, kasdieniška autobuso erdvė tampa naujo ryšio tarp jaunų žmonių liudytoja. Du gyvenime „susipainoję“ veikėjai atranda romantikos būti „susipainioję“ drauge, modernioje aplinkoje jausdami senamadišką bendrystę be žodžių.

Uždarą ir švelnų vaikiną Martyną ima trikdyti, o vėliau gąsdinti mylimosios akis, o jo sąmonėje išnyranti paslaptinga burna pamažu gundo ir stumia jį suabejoti savo protu.

Paskendusi rutinoje, Eglė ima jaustis svetima sau ir aplinkai. Ji suvokia esanti įstrigusi stagnacijoje. Bandydama atsikratyti skausmu tapusios pareigos, ji susiduria su vidine tyla, kuri rėkia – nematoma kova be aiškių žodžių. Tai istorija apie bandymą išgirsti save ir išeiti iš abscisės.

Eksperimentinis, ekscentriškas vaizdo ir muzikos duetas, sugretinantis du gyvenimus ir dvi medijų formas.

Kiekvienas iš mūsų slepiame savas problemas, kurias ne visada galima pastebėti iš išorės. Empatija, supratimas ir artimų žmonių palaikymas yra labai svarbi gyvenimo dalis, be kurios ne visada baigsis gerai...

Dvi geros draugės dvyliktokės lanko tą pačią gimnaziją, tačiau laikas – tarsi nematomas antagonistas – bėga. Artėjant išleistuvėms, įtampa kyla, o dėl skirtingų ateities planų tarp merginų įvyksta neišvengiamas išsiskyrimas.

Paskambinęs nežinomu telefono numeriu jaunas vaikinas patenka į mirties estafetę. Ar jis sustabdys šį žiaurų žaidimą? Šis filmas apie tai, kad kartais esame stipresni, negu mums atrodo, o žmoniškumas nugali tada, kai atrodo mažiausiai tikėtina.

Jauna mergina Viktorija nusprendžia susipažinti su jos draugei Dinai gerai žinomu naktiniu gyvenimu. Šokiai, muzika, nauji žmonės – viskas užburia merginą. Tačiau naktis ima drastiškai keistis, kai, įtikinta geriausios draugės, Viktorija pavartoja narkotinių medžiagų.

Bėgdamas mokyklos koridoriumi, pagrindinis veikėjas jaučia nerimą ir baimę. Mokykla jam tampa vieta, kurioje nauji iššūkiai ir lūkesčiai atrodo slegiantys, o baimės – didesnės, nei yra iš tikrųjų. Atrodo, lyg tamsa jį persekiotų už kiekvieno kampo.

Jauna mergina neria į prisiminimų bangą, kad bent trumpam pabūtų su savo „mažąja aš“.

Jauno žmogaus dešimties dienų kelionė Labanoro girioje nebendraujant su žmonėmis ir be technologijų. Paprasta nepaprasta buitis, permainingas oras ir vidinio pasaulio būsenos kviečia permąstyti įprastą gyvenimą.

Tai jauno žmogaus kelionė ieškant kito, bet per ją – pametant patį save. Tai vidinė krizė, kurioje daug vienatvės, daug ilgų pauzių, pravažiavusių traukinių ir niekada neištartų žodžių

Filmas apie fotografą, kuris vieną dieną fotografuodamas gamtą pastebi lauku einantį vaikiną. Vaikinas staiga pradeda bėgti, šis jo veiksmas išgąsdina fotografą, pamaniusį, kad vaikinui gresia pavojus ir reikia pagalbos. Tačiau pamačius jį gatvėje viskas išaiškėja.

Generatyvinis dirbtinis intelektas yra vis dažniau naudojamas mene. Tačiau ką tai reiškia menininkams? Filmas parodo merginos, norinčios būti dailininke, išgyvenimus, supratus, kad dėl plačiai naudojamo dirbtinio intelekto ji nebegali išpildyti savo tikslo.

Kenkėjais yra vadinami organizmai, kuriuos laikome žalingais, tačiau didžiausi kenkėjai esame mes patys – žmonės. Ar gyvenime svarbu atsirinkti, su kuo užmezgame draugystę, kad nepatektume į kenkėjų voratinklį? Ir ar mes patys nesame tokie?

Žvilgsnis į Vilniaus teatro „Lėlė“ gyvenimą – užkulisiai, pasiruošimas, spektaklis. Kaip teatro magija atgyja aktorių ir operatorių galvose? Kaip prie to prisideda nuostabiosios lėlės?

Angelas leidosi ieškoti to, kas laikė žmogų, bet rado tik uogą. Vertybes, kurių vardų nebežinojom. Vieni savinosi, kitiems ji tapo per sunki, kol godumas prižadino tamsą. Angelas suprato, kad užduotis neįmanoma. Ir pasaulis nenugriuvo, jis tiesiog tapo labai tikras. Be vardo, be prasmės, be uogos.

Dokumentinis etiudas apie muziką, kaip saugią erdvę, kurioje persipina atstumas ir artumas, pasitikėjimas ir trapumas. Jame kontrastingai atskleidžiama, kaip kūrybos procese gimsta, vystosi, auga ryšys su savimi, kitais, kaip kūryba tampa ir ramybės, ir įtampos šaltiniu.